Mano draugas nerado, ko ieškojo, nors iš tiesų, bent jau aš taip manau, jis nieko ir neieškojo, kaip ir daugelis kitų čia esančių. Vis dėlto kai kurios motinos dairėsi savo dukrų, o vyrai – žmonų, tačiau nei viena duktė nenorėjo susitikti savo motinos ir nė viena žmona – savo vyro. „Galbūt, – kalbėjo jie, – jos užsnūdo kažkurio šokio metu šioje sumaištyje...“ „Galimas daiktas, – galvojau pats sau, – tačiau nelabai tikėtinas.“

Staiga prie manęs pribėgo kaukę dėvinti moteris.

– Ar tai tu? – paklausė paslaptingu balsu.
– Tai aš, – atsakiau neketindamas meluoti.
– Atpažinau tave iš domino. Pakita yra štai ten, tačiau šiąnakt ji negali, nes vyras taip pat įsigeidė ateiti į pokylį, neįsivaizduojam, kaip, po velnių, jis gavo bilietus. Kaip gaila! Tokia puiki proga! Tave pamačius ji pati neišdrįso prieiti, o pasiuntė mane pranešti, kad rytoj būtinai pasimatysite Sartene… Jos domino rausvos spalvos, su baltais kaspinais…
– Puiku.
– Būsi?
– Būtinai.
– O kurgi tavo žmona? – paklausė keistos būtybės, vilkinčios prabangiu kostiumu lyg iš gausybės rago ir dėvinčios juodą domino ant akių, tokį patį kaip ir tas, kuriam buvo įsikibusi į parankę.
– Greičiausiai miega. Kiek besistengiau, niekaip negalėjau jos įtikinti, kad ateitų. Nepažįstu kitos moters, kuri taip nemėgtų linksmybių.
– Tuomet pailsėsi už abu. Ar žadi būti visą naktį?
– Ne, iki ketvirtos.
– Teisingai.
Prabangųjį kostiumą dėvintis ponas tuoj pat nutolo, o aš nugirdau tokį pokalbį:
– Jis nieko neįtaria.
– Ar gali taip būti? Juk išėjau valanda vėliau nei jis...
– Sako iki ketvirtos?
– Taip.
– Turime laiko. Esi tikra dėl tarnaitės?
– Nėra dėl ko nerimauti, nes...

Mano smalsumui sutrukdė triukšmo banga – pokalbio žodžiai susiliejo su besikartojančiais balsais „ar pažįsti mane?“, „atpažinau tave“ ir panašiai.

Argi nenusišypsojo man laimė šiąnakt dėvėti tokį pat domino kaip visi meilužiai? Iš tiesų buvau laimingesnis už Kevedą, kuris naktį primindavo meilužiams ketinančius atkeršyti vyrus.

– Ei! Ei! Pagaliau tave radau, – sugriebdama už rankos švelniu ir išsipildžiusių lūkesčių sujaudintu balsu prabilo man kita grakšti kaukė. – Ar seniai manęs ieškai?
– Nevisai, nes nesitikėjau tavęs sutikti.

Mano draugas nerado to, ko ieškojo, ir aš ėmiau manyti, kad iš tikrųjų jam nieko ir nereikėjo; juk daugeliui taip nutinka. Motinos ieškodavo dukrų, vyrai - savo moterų, tačiau nė viena dukra neieškojo savo motinos, kaip ir nė viena žmona nebandė surasti savo vyro. Galbūt, kaip buvo sakoma, jos tiesiog paklydo tame sąmyšyje. "Galimas daiktas", —sakydavau sau. "Tačiau mažai tikėtinas".

Kaukė skubiai artinosi prie manęs.

—Ar tai tu?— paslaptingai paklausė.
—Tai aš,— atsakiau įsitikinęs, kad nemeluoju.
—Atpažinau iš kaukės. Tačiau šis vakaras nepakenčiamas. Pakita yra ten, bet jos vyras primygtinai norėjo atvykti. Nežinome kaip, po galais, jie gavo bilietus. Ak, kaip gaila! Juk tokia proga..! Mes tave matėme, tačiau ji, pati neišdrįsusi tavęs užkalbinti, pasiuntė mane tau pranešti, kad rytoj bet kokiu atveju pasimatysite Keptuvėje... Su kaukėmis ir baltais kaspinais...
—Gerai.
—Sutinki?
—Tikrai būsiu.
—Kur tavo žmona?— paklausė itin keistos, daugybe ragiukų apsikarsčiusios būtybės, prisidengusios juoda kauke ir su dar viena tokia pat rankoje.
—Jau bus užmigusi. Kad ir kaip bandžiau, negalėjau jos įtikinti čia ateiti. Tokios linksmybės ne jai.
—Na, taip bent pailsėsi. Būsi čia visą naktį?
—Ne, iki keturių.
—Labai gerai.
Tuo metu, būtybei su ragiukais pasišalinus, nugirdau:
—Nieko net neįtarė.
—Kaip tai? Juk išėjau valanda vėliau nei jis...
—Sakė, ketvirtą valandą?
—Taip.
—Laiko dar turime.
—O dėl tarnaitės tu įsitikinusi?
—Nebus jokios priežiūros, nes...

Minia išblaškė mano smalsumą, o kiti pokalbio žodžiai sumišo su ataidinčiais balsais:"Mes pažįstami?", "Aš tave pažįstu" ir panašiai.

Nepasisekė man pasirinkti tokios pat kaukės kaip visų meilužių... Tiesa, man geriau, nei Kevedui, nes atrodė, kad tuoj visi ims ir susigrums.

—Ei, pagaliau tave radau, — savo švelniu ir patenkintu balsu tarė man dar viena grakšti kaukė, griebdamasi mano rankos. —Ar ilgai manęs ieškojai?
—Tiesą pasakius, ne, nes nesitikėjau tavęs surasti.

Mano draugas taip ir nesurado, ko ieškojo ir aš netgi ėmiau galvoti, kad jis iš viso nieko neieškojo, būtent tai, kas ir nutinka daugeliui. Kai kurios motinos tikrai ieškojo savo dukrų ir kai kurie vyrai ieškojo savo žmonų, tačiau nei viena dukra neieškojo savo motinos ir nei viena žmona neieškojo savo vyro. Ar tik nebus užmigusios—sakydadavo, — visame šiame sąmyšyje kuriam nors iš kambarių... Gal ir taip—sau pagalvodavau, —tačiau tai mažai tikėtina.

Staiga prie manęs prisiartino kaukė.

—Ar tai tu?— paklausė paslaptingai.
—Tai aš— atsakiau visiškai nemeluodamas.
—Sutikau domino-kaukę; bet šįvakar neįmanoma; čia yra Pakita, be to, vyras užsispyrė ateiti; velnias žino, iš kur jis gavo bilietus. Kaip gaila! Ir dar tokia puiki proga! Mes tave matėme, bet kadangi ji pati neišdrįso tavęs užkalbinti, mane pasiuntė perduoti, kad rytoj būtinai pasimatysite Sartene...Ieškok raudonos domino-kaukės su baltomis juostomis...
—Aišku.
—Būsi?
—Atvyksiu.
—O kur tavo žmona?— kreipėsi į keistąjį subjektą, kurio aprangą dengė daugybė ragučių, o ant juodosios domino-kaukės rankos kabojo kita tokia pati kaukė.
—Šiuo metu jau miega; nors ir stengiausiausi, bet neperkalbėjau jos ateiti; didesnės linksmybių priešės nerasi.
—Tokiu atveju, gali šiek tiek atsipūsti; ketini čia būti visą naktį?
—Ne, iki keturių.
—Teisingai darai.
Tai tardama kaukė atsitraukė nuo ragučių ir aš nugirdau šias kelias sakinių nuotrupas:
—Nieko neįtarė.
—Bet tai neįmanoma! Juk išėjau po jo net valanda vėliau...
—Sakė ketvirtą?
—Taip.
—Turime laiko. O kaip su tarnaite?
—Nėra dėk ko rūpintis, kadangi...

Oro šūsnis nutraukė mano smalsumo siūlą; kiti pokalbio žodžiai susiliejo su besikartojančiais balsais: iš kur mane pažįsti? aš tave pažįstu ir taip toliau ir tt.

Neatrodė, kad manoji žvaigždė šįvakar man būtų atnešusi tokią pačią kaip ir kitiems meilužiams domino-kaukę, visgi, jaučiausi daug laimingesnė nei Kevedo, kuris tą naktį tikėjosi didesnės sėkmės.

—Pss! pss! Pagaliau tave suradau— į mane kreipėsi kita laiba kaukėta būtybė, imdama mane už rankos ir kartu švelniai kalbėdama pasiteisinusių vilčių sujaudintu balsu. Ar ilgai manęs ieškojai?
—Ne, priešingai, nesitikėjau čia tavęs sutikti.

Mano draugas nerado, ko ieškojo, manau, nieko iš tikro jis net ir neieškojo, kaip kad nutinka daugeliui. Kai kurios motinos, tiesa, ieškojo savo dukrų, ir kai kurie vyrai - savo žmonų, bet nei viena dukra neieškojo savo motinos, nei viena žmona - savo vyro.
- Nejaugi, - sakė, - taip ir užmigo kaukių sumaištyje?
Galbut, - tariau sau, - bet sunku patikėt.
Priešais mane iššoko viena kaukė.
- Tai tu? - paslaptingai pasiteiravo.
- Aš, - atsakiau, tikras, kad nemeluoju.
- Pažinau kaukę, bet šianakt neįmanoma; Pakita yra čia, be to, ir vyras užsigeidė atvykti. Nežinom, po galais, kur rado bilietus. Labai gaila! Pažiūrėk, koks netikėtumas! Tave pamatėm, ir, nedrįsdama pati tavęs užkalbinti, mane siunčia pasakyti, jog rytoj tikrai susitiksite "Sartén". Raudona kaukė, balti kaspinėliai.
- Gerai.
- Būsi?
- Būsiu.
- O tavo žmona, žmogau? - pasiteiravo keisto sutvėrimo, persirengusio tikru velniūkščiu su juoda kauke ir dar lygiai tokia pat kaip jis įsikibusią į jo parankę.
- Tokiu laiku turėtų miegot. Po didžiulių pastangų, negalėjau prikalbinti, kad ateitų. Didesnės priešės pramogoms už ją nėra.
- Taip pailsėsi, vardan jos gerovės.
Planuoji čia būti visą naktį?
- Ne, iki keturių.
- Gerai darai.
Kai velniūkštis pasitraukė, išgirdau žodžius:
- Nieko neįtarė?
- Kaip tai galėjo nutikti? Jei išėjau visa valanda vėliau kaip tik po to, kai jis išėjo.
- Sakė iki keturių?
- Taip.
- Turim laiko. Pasitiki tarnaite?
- Jokio saugumo nėra, nes...
Minios banga nukirpo mano smalsumo gijas. Likę pokalbio žodžiai susipynė su pasikartojančiais balsais: tu mane pažįsti? / aš tave pažįstu? Ir taip toliau. Ir t.t.
Argi ne laimingoji žvaigždė mane čia atvedė su lygiai tokia pat kauke kaip ir kitų meilužių; toks laimingas, beje, kaip Kevedas, kuris naktimis pasirodydavo visiems tiems, kurie laukdavo peštynių.
- Ei, ei, pagaliau tave radau, - kreipėsi į mane kita kaukė, įsikibdama man į parankę, žemišku ir pakylėtu iš laimės ir susijaudinimo balsu.
- Ar ilgai manęs ieškojai?
- Tiesa sakant ne, nes nesitikėjau tave rasti.

Mano draugas neradote, ko jis norėjo, ir kaip aš girtis, buvo tai, kad nežiūri nieko, kuri yra būtent tai, kas vyksta su jais daug kitų. Kai kurios motinos taip, ieško savo dukterų jų vyrai ir kai kurios moterys, bet ne vieniša mama ieško savo dukters, o ne viena moteris vyrui. Galbūt, jie sakė, jie užmigo skambant painiavos iš dalių ... Tai įmanoma, aš sakiau, kad man-bet tai mažai tikėtina.

Kaukė fotografiją atėjo į mane.

- Ar jūs paslaptingai paklausė manęs?.
-Aš esu-Aš atsakiau, kad ne melas.
Domino-met; bet šįvakar neįmanoma; Paquita ten; bet vyras yra pasiryžusi ateiti; nežinau, kur rasti pragarą banknotai. Kaip gaila! Jūs pažiūrėkite kokia proga! Mes matėme, o ne visada išdrįsta kalbėti su savimi, pasiuntė mane pasakyti, kad ryte be nepavyks matau visos ... Aš įkūnyti Domino ir baltos juostelės ...
-Viskas gerai.
- Ar?
-Aš pasiilgau tavęs.
- Ką apie jūsų žmona, vyras sako, kad reta subjekto, kuris buvo apsirengęs visi mažai ragų daug, dėvėti juodą domino tik dar rankos-le?.
-Miegamasis yra dabar; nors aš padariau, aš negalėjo būti nusprendė ateiti; nėra jokio kito priešo pramogų.
-Taigi, jūs galite pailsėti remiantis; Ar jūs ketinate būti čia visą naktį?
Ne, iki keturių.
-Jūs esate teisus.
Be to jis buvo iš raguotas ir entreoí šiuos žodžius:
"Nieko nebuvo įtariamas.
- Kaip tai buvo įmanoma? Jei palikau valandą, kai jis ...
- Keturių pasakyti?
-Yup.
-Mes turime laiko. Ar tikrai tarnaitė?
-Nėra priežiūra, nes ...

Bangos sumažinti mano smalsumas siūlai; Kitaip tariant sumaišyti dialogo pasikartojančius balsus: Iš kur mane pažįsti? Žinau, ir tt, ir tt.

Kodėl, neatrodė, kad atnešė savo žvaigždę vakarą domino vienodas visiems mėgėjams, laimingesni, žinoma, kad Quevedo, kuris atrodė kelias valandas laukė, kad pasiektų juos?

- Chis! Chis! Aš pagaliau rado jus, sakiau dar plonas kaukę, areštavimo mane už rankos, ir jo balsas švelnus ir maišomas tikimės patenkinti. Kaip ilgai jūs man norėjote?
-Ne, ne visi, nes jie tikisi rasti.